Dešimt, kalbančio devyniomis pasaulio kalbomis, genijaus triukų, padėsiančių išmokti bet kurią kalbą (II dalis)

Dešimt, kalbančio devyniomis pasaulio kalbomis, genijaus triukų, padėsiančių išmokti bet kurią kalbą (II dalis)

6. Elkis kaip vaikas
Šiuo triuku nenoriu pasakyti, kad pradėtum rodyti savo kaprizus ar, kad nuėjus į restoraną kištum viską sau į plaukus. Noriu pasakyti, kad stengtumeisi mokytis taip, kaip tai daro vaikai. Hipotezė, kad vaikai iš prigimties geriau ir lengviau mokosi negu suaugusieji, yra mitas. Naujausieji tyrimai negali atrasti jokio tiesioginio ryšio tarp amžiaus ir gebėjimo suprasti, mokytis. Galbūt paslaptis, kodėl vaikai taip greitai mokosi, yra paslėpta jų vaikiškume: savęs paties suvokimo stoka (socialinės padėties prasme), noras žaisti kalba darant klaidas.

Tik iš klaidų mokomės. Kai esame vaikai, visi tik ir tikisi iš mūsų klaidų, tačiau, jau tapę saugusiais, klaidos mums tampa tabu. Daug labiau tikėtina, kad suaugęs žmogus pasakys „nežinau“, nei „šito dar neišmokau“ (nemoku plaukti, nemoku vairuoti ar nemoku anglų). Suaugęs bijo, kad jį pamatys klystantį ar turintį bėdų, todėl tai tampa socialiniu tabu, kuris vaikų neveikia. Mokantis kitą kalbą labai svarbu nemeluoti sau ir pripažinti, kad dar daug ko nežinai – tai yra raktas, skatinantis kalbos vartotojo augimą ir laisvę. Atsikratyk savo, kaip suaugusiojo, sienų!

7. Palik savo komforto zoną
Nebijoti klysti reiškia būti pasiruošusiu pakliūti į potencialiai gėdingas situacijas. Nors tai gali kelti baimę, tačiau tai vienintelis būdas vystyti įgūdžius ir tobulėti. Kad ir kiekbesimokytum, niekada nekalbėsi kita kalba, jei nebandysi: kalbėti su užsieniečiais jų kalba, klausti kelio, užsisakyti maisto, juokauti. Kuo daugiau rasi tokių situacijų, tuo labiau plėsis tavo komforto zona ir tau pačiam bus lengviau susidurti su naujomis situacijomis:

„Iš pradžių tau bus sunku: gal tai bus tarimas, o gal gramatika ar sintaksė, arba frazeologija, kurios nesupranti. Tačiau, manau, kad svarbiausia – skatinti „kalbos jausmo“ vystymąsi. Kiekvienas gimtakalbis jaučia savo kalbą, o tai būtent ir yra pagrindinis dalykas, kuris tave paverčia „gimtakalbiu“, jei tau pavyko „prisijaukinti“ kitą kalbą“.

8. Klausykis
Pirma turi išmokti vaikščioti, kad vėliau galėtum bėgti. Šis principas galioja ir mokantis kalbą: pirmą turi išmokti klausytis, kad vėliau galėtum kabėti. Pirmą kartą klausantis, visoskalbos skamba labai keistai, tačiau kuo daugiau klausaisi, tuo labiau jos tampa pažįstamos tavo ausiai ir tai tai padės tau kalbant:

„Sugebame ištarti bet ką, tačiau neesame pratę to daryti. Pavyzdžiui, stiprios „r“ garsas neegzistuoja anglų kalbos dialekte, kuriuo kalbu aš, tačiau mokantis ispanų susidūriau su šiuo garsu tokiuose žodžiuose kaip „perro“ ar „reunión“. Geriausiai šį garsą išmokau jo nuolat klausydamasis, vėliau stengiausi jį įsivaizduoti ar vizualizuoti kaip jis turėtų būti tariamas, nes kiekvienas garsas priklauso tam tikrai burnos ar gerklės daliai, kuri yra naudojama tam garsui tariant.“

9. Stebėk kalbančius
Skirtingos kalbos reikalauja skirtingų tavo liežuvio, lūpų ir gerklės veiksmų. Tarimas – tai labiau fizinis nei mentalinis veiksmas:

„Vienas iš būdų (gal jis pasirodys keistas) – atidžiai stebėti kitus kaip jie taria žodžius, vieną ar kitą garsą ir vėliau bandyti tai pakartoti. Patikėk, iš pradžių gali pasirodyti sunku, tačiau įveikiama. Iš tikrųjų tai nėra sunku, tau tereikia praktikos.“

Jei negali nei stebėti, nei pamėgdžioti gimtakalbių gyvai, žiūrėk jų filmus arba televiziją originalo kalba – tai gali būti puikus pakaitas.

10. kalbėk pats su savimi
Jei neturi su kuo pakalbėti kalba, kurią mokaisi, nenusimink – nieko blogo, jei kalbėsi pats su savimi:

„Geriausiu atveju pasirodys, kad esi pamišęs, tačiau, iš tikrųjų, tai yra geras būdas praktikuotis užsienio kalbų, net jeigu ir neturi su kuo jomis praktikuotis.“

Šis būdas gali padėti išlaikyti naują žodyną, naujas frazes tavo galvoje šviežesnes, kurias bus daug lengviau prisiminti kalbantis su kitu žmogumi ir padės labiau pasitikėti savimi.

Prizas: atsipalaiduok!
Nieko nesupykdysi, jei kalbi su žmonėmis jų gimtąją kalba, nors ji ir „laužyta“. Jei pradedi pokalbį sakiniu „mokausi jūsų kalbos ir norėčiau pasipraktikuoti“, dauguma tikrai bus pakantūs, tave palaikys ir paskatins toliau siekti ir praktikuotis. Net jeigu pasaulyje yra milijonai ne gimtakalbių žmonių kalbančių angliškai, dauguma jų visgi, jei yra galimybė, nori kalbėti savo gimtąja kalba.
Imtis iniaciatyvos ir įžengti į kieno nors kalbinį pasaulį palengvins bendravimą ir nuteiks pozityviau:

„ Aišku, kad gali važiuoti į užsienį ir kalbėti tik sava kalba, tačiau jausiesi daug geriau, jei žinosi galįs bendrauti, suprasti ir susitapatinti su bet kokia įsivaizuojama situacija.“

Taigi, kam viso to reikia?
Visą šį laiką kalbėjome apie tai KAIP reikia pradėti mokytis naujos kalbos, tačiau vis dar nesuvoki KODĖL jos mokaisi? Matthew pateikia paskutinį patarimą:

„Man atrodo, kad kiekviena kalba pateikia vis kitokį pasaulio suvokimą. Jei gebi kalbėti viena kalba, reiškia jau turi kitokį analizavimo ir interpretavimo pobūdį, kuris yra visai kitoks nei kitos kalbos vartotojo. Net jeigu keletas kalbų yra pakankamai panašios, pavyzdžiui, ispanų ir portugalų, abi panašiai suprantamos iki tam tikros ribos, galiausiai yra du skirtingi pasauliai, su skirtingi mentalitetai.“

„Todėl išmokus kitų kalbų ir būti apsuptam daugybės kitų kalbų neleidžia išsirinkti tik vienos iš jų. Tai reikštų, kad atsisakome galimybės pažinti pasaulį kitu kampu. Iš tikrųjų netgi ne kitu kampu, o daugybę skirtingų būdų. Todėl man, žmogaus, kuris moka tik vieną kalbą, požiūris į gyvenimą atrodo daug liūdnesnis, vienišesnis ir nuobodesnis. Aš matau tiek daug pliusų mokantis užsienio kalbų, kad net negaliu įžiūrėti nei vieno „ne“ ir to nedaryti.“

Parengta pagal www.babbel.com