Kalbos ir dialektai

Kalbos ir dialektai

Visai neseniai Norvegija buvo izoliuota žmonijos vieta, pragyvenusi iš veiklos, kuria užsiėmė  slėniuose, tarp kalnuotų teritorijų, užimančių didžiąją Norvegijos dalį. Keliauti būdavo sudėtinga, o susisiekimas – lėtas. Dėl to vietiniai ir regioniniai dialektai išsivystė savaime, sukurdami neįtikėtinai daug garsų ir žodžių, turinčių radikalių skirtumų tarpusavyje.

Tas pats žodis gali būti ištartas šimtais skirtingų būdų visoje Norvegijoje. Joks dialektas nėra svarbesnis, tik žmonės, kalbantys savo dialektu, laiko jį svarbesniu už kitą. Išskyrus tam tikras išimtis dauguma norvegiškų dialektų yra suprantami, jei išmokstama šiek tiek norvegų kalbos.

Trys už vieną kainą
Pridedant painiavos verta paminėti, kad Norvegijoje yra trys oficialios rašomosios kalbos: Bokmål, naujoji norvegų (Nynorsk) ir samių (Sami). Pirmosios dvi – svarbiausios. Bokmål – pagrįsta rašytine danų kalba, kuri šimtus metų buvo oficiali Norvegijoje. Naujoji norvegų kalba buvo sukurta lingvisto Ivaro Oseno (Ivar Aasen) 1850-aisiais, o surinkta ir sudaryta iš kelių (daugiausia Vakarų Norvegijos) regioninių dialektų.  Šios dvi kalbos tesiskiria nežymiai viena nuo kitos, tačiau atspindi ryškius regioninius skirtumus. Apskritai, jei suprantama viena iš šių kalbų, tai ir kita bus suprantama gana lengvai.

Bokmål ir naujajai norvegų kalbai buvo suteiktas toks pats oficialus statusas, nepaisant to, kad Bokmål kalba labiau vartojama Osle ir didesniuose miestuose. Naująją norvegų kalbą vartoja maždaug 10-15 % gyventojų, daugiausia vakarinėje pakrantėje. Didelėje dalyje vyriausybės dokumentų, bažnyčios apeigų ir žiniasklaidos taip pat vartojama naujoji norvegų kalba.

Samių kalba – mažumos kalba, vartojama vietinių samių tautybės žmonių. Tai gimtoji kalba maždaug dvidešimčiai tūkstančių gyventojų Norvegijoje. Ji priklauso finougrų kalbų grupei, o šiaurės samių kalba buvo paskelbta oficialia ir lygia Norvegų kalbai. Ji labiausiai vartojama Trumse (Troms) ir Finmarke (Finnmark) – dviejuose regionuose Šiaurės Norvegijoje.

Anglų  – antroji kalba
Nesimokyti ir nežinoti norvegų kalbos nėra problema: anglų kalbos norvegų vaikai pradeda mokytis mokykloje būdami šešerių, o dėl to beveik visi Norvegijoje turi bent kažkiek anglų kalbos žinių (teoriškai ir vokiečių arba prancūzų). Ypač jauni žmonės dažniausiai visiškai laisvai kalba angliškai. Kita vertus, filmai ir serialai anglų kalba yra su subtitrais, o ne įgarsinami norvegiškai. Taigi, gebant skaityti subtitrus, neturėtų kilti problemų kalbant su kitais žmonėmis ar tiesiog žiūrint televiziją Norvegijoje.