Kodėl britams taip patinka arbatos skonis? II dalis

Kodėl britams taip patinka arbatos skonis? II dalis

Atsižvelgiant į didelį išgeriamą arbatos kiekį, vis labiau domimasi, ar šis įprotis atneša medicininę naudą. Pasirodo, kad arbatoje randamos molekulės gali apsaugoti ląsteles nuo tam tikros žalos, tačiau, atmetant tyrimų gausą, vis dar yra prieštaringų įrodymų, kad arbatos gėrìmas turi teigiamos įtakos rankų šildymui ir žvaliam protui.

Juk, ir taip aišku, arbatoje yra stimuliatorių. Pritraukusi arbata turi maždaug pusę tokio pat kiekio kavos kofeino dozės, bet vis tiek gausiai renkamasi popietei. Gal girdėjote, kad arbatoje esantis kofeinas svaigina kitaip nei esantis kavoje. Daug atliktų tyrimų rodo, kad, jei taip ir vyksta, tai dėl arbatoje esančios amino rūgšties pavadinimu teaninas. Savanoriams vartojant kofeiną ir teaniną, atsiskleidė žymesnis budrumas ir geresnis gebėjimas varijuoti tarp užduočių negu vartojant vieną kofeiną. Kiekis puodelyje gal ir nebus toks pats kaip tyrimo metu duotos dozės, tačiau teanino poveikis irgi ne milžiniškas. Trumpai tariant, kofeinas suteiks jums pakylėjimą.

Taigi tai ir suteikia arbatai jos turimą skonį (atmetant energijos suteikimą). Bet kodėl gi šie molekulių kratiniai tiek daug reiškia britams? Ir ką gi sako apie jus jūsų pasirinkimas, kalbant apie arbatos rūšį ir gėrimo būdą?

Antropologė Keitė Foks (angl. Kate Fox) savo knygoje Watching the English rašo, kad kiekvienas brito puodelis siunčia keletą žinučių. Ji atkreipia dėmesį, kad stipriausias juodas arbatas (su didžiausiomis minėtų molekulių dozėmis) paprastai geria darbininkų klasė (angl. working class). Gėrimas progresyviai silpnėja keliaujant gėrėjui socialinėmis kopėčiomis aukštyn.

Pienas ir saldikliai turi savo taisykles. „Cukraus bėrimas į arbatą yra patikimas žemesniosios klasės indikatorius, netgi vienas šaukštelis yra įtartina (nebent gimėte prieš 1955 metus), daugiau nei vienas – ir geriausiu atveju esate žemesnioji vidurinė, daugiau nei du – neabejotinai priklausote darbininkų klasei“, − rašo ji. Kitos taisyklės apibrėžia kada ir kiek, jei apskritai, pilama pieno. Sureikšmindama, kad apdūmusios Lapsang Souchong gėrìmas be cukraus ir be pieno gali reikšti nerimą dėl savo padėties klasių sistemoje, Foks sufleruoja, kad šitaip kaip įmanoma labiau stengiamasi išlipti iš saldžios, stiprios, pienu pertekusios nesąmoningos statybininkų arbatos (angl. builder‘s tea) puodelio.

Apstu priežasčių, dėl ko Didžiosios Britanijos kraštus apskritai skalauja taip mėgiama importinių lapelių arbata. Galima surasti begalę loginių paaiškinimų, kodėl dabartinė tarptautinė padėtis su Kinija buvo neišvengiama; taip pat iš jos perimtos tradicijos, pavyzdžiui, užpilant arbatą verdančiu vandeniu − mažesnė pilvo skausmų tikimybė.

Kartą susirašinėjau su maisto tyrinėtoju, kuris išreiškė labai čia tinkantį požiūrį: „Manau, kad maisto pasirinkimą lemia žmogaus aplinka – kontekstas“, − rašė jis. Jums gali patikti maistas ne tik dėl kažkokių jam būdingų savybių, nes skonį išlavinti įmanoma bet kam. Maisto ir gėrimų svarbą jūsų gyvenime gali formuoti jus supanti aplinka – kultūra.

Foks pastebi, kad iš tiesų kartu su cheminėmis savybėmis arbata dar ir užpildo socialinės tuštumos erdves. Atkapsčiusi kultūros įtaką, slypinčią už skirtingų arbatos paruošimo būdų, Foks rašo, kad „arbatos ruošimas yra puiki pakaitinė veikla: kai tik anglai pasijaučia esantys nepatogioje socialinėje padėtyje (tiesą sakant, beveik nuolat), jie kaičia arbatą“.

Dar įdomu ir tai, kad kai kurios arbatos skoniui įtaką darančios molekulės greičiausiai evoliucionavo kaip gynyba prieš paukščius, vabzdžius ar kitokias būtybes. Skamba ironiškai žinant, kaip giliai kapstome ir kokią socialinę prasmę tam teikiame.

Parengta pagal BBC