Norvegija – gyvenimo būdas

Norvegija – gyvenimo būdas

Užmiestyje Norvegija daugiausia yra nelygaus reljefo – kalnuotos vietovės dengia beveik visą šalį, nusėtą slėniais, fiordais ir kartais pasitaikančiais ledynais. Viena yra aišku – Norvegijos gamta yra įspūdinga, pilna kvapą gniaužiančių vaizdų.

Dėl to, kad šalies teritorija yra labai akmeninga, Norvegija yra viena iš rečiausiai apgyvendintų šalių Europoje. Tik Islandijoje žmonių skaičius kvadratiniame kilometre yra mažesnis nei Norvegijoje. Reiškia, jog žmonėms nereikia keliauti toli nuo miestų tam, kad atsidurtų rečiau apgyvendintose teritorijose. Daugelyje vietų pakanka vos valandos kelio nuo miesto centro norint atsidurti beveik negyvenamose vietovėse.

Gamta
Norvegai gyvena keisčiausiose vietose, dažnai esančiose toli nuo miesto centro. Nuostabą kelia įvairiausios vietovės, kuriose įmanoma pastatyti net namą. Neretas reiškinys – rasti namą, pastatytą ant mažo žolės sklypelio, esančio aukštai ant fiordo; ar rasti devynis mažus namukus ant stačios uolos su vaizdu į vandenyną, kur gyventojai pragyvena augindami avis.

Kita vertus, daug norvegų turi trobeles (norv. hytte) nuošalesnėse teritorijose, kad galėtų ištrūkti iš miesto per atostogas ir nacionalines šventes. Dažniausiai tai nėra prabangūs būstai, o priešingai – su dviaukštėmis lovomis, be vandentiekio ir su lauko tualetais. Šie būstai ne tik skirti tam, kad būtų galima atitrūkti nuo civilizacijos. Reikia taip pat atsiminti, kad šios trobelės sukuria socialinį šalies įvaizdį. Gyventojai ten vyksta su draugais ir šeima pabūti kartu. Geriausiu atveju, jie turi keistą pomėgį – imasi ilgų, varginančių žygių arba keliauja slidinėdami po laukinę gamtą.

Norvegijos gamta kelia pasitenkinimą ne tik tiems, kurie mėgsta kelių valandų trukmės pasivaikščiojimus, o po to išgeria puodelį kavos, bet ir ekstremalius, kelių parų trukmės žygius pėsčiomis mėgstantiems keliautojams. Kita vertus, pasiruošimas visada yra svarbiausia. Norint tapti patyrusiu ilgų distancijų keliautoju, reikia laiko. Vertėtų įsitikinti, ar aišku, kur eiti, nes tik pats žmogus atsako už savo saugumą. Negalima rizikuoti – reikėtų susipažinti su „Norvegijos kalnų kodeksu“ (angl. the Norwegian Mountain Code) – patarimų rinkiniu, skirtu imantis trumpų ir ilgesnių kelionių, pilnų nuotykių!

Norvegai – linkę bendrauti
Nuomonė, jog norvegai užsidarę, yra visiškai paneigiama keletą kartų per metus. Pavyzdžiui, Norvegijos Nacionalinė diena švenčiama gegužės 17-tąją. Ji minima dėl 1814 metais pasirašytos pirmosios konstitucijos, o įprastas būdas ją švęsti yra apsirengti puošniausiais rūbais – dažnai nacionaliniu kostiumu „bunad“ – ir išėjus minioms žmonių į gatves (kur automobiliams stovėti draudžiama dėl šventės) mėgautis paradais, muzika ir pasirodymais.

Naujas gyvenimo būdas
Verta paminėti, kad norvegiškas gyvenimo būdas, jei ši sąvoka vis dar turi prasmės, sparčiai keičiasi, o paskutiniųjų dvejų kartų gyvenimo būdas turėjo įtakos formuojant Norvegijos visuomenę ir norvegų mentalitetą. Jaunuoliai yra labiau linkę keliauti nei tą daro jų tėvai ir seneliai, jie leidžia daug daugiau laiko ir pinigų restoranuose ir baruose, tačiau rečiau mėgaujasi paprastu gyvenimu gamtoje, kuriuo įprastai mėgaudavosi norvegai.

Precedento neturinčio ekonomikos lygio teikiamu turtu mėgaujasi dauguma norvegų: per atostogas jie teikia pirmenybę kelionėms po pasaulį arba stato didžiulius prabangius namus, kurie prieš dvidešimt metų net nebūtų buvę laikomi tomis mažomis trobelėmis „hytte“. Tai, ką žmonės daro dabar ir kaip jie apibūdina save, keičiasi drastiškai su kiekviena karta. Šiais laikais jie bando atrasti vietą informacinėje ekonomikoje.

Švietimo modeliai; lyčių vaidmenys ir šeimos struktūra; socialiniai modeliai ir įpročiai; vertybės ir kultūrinė padėtis – visa tai keičiasi kas mėnesį. Kas yra Norvegija – sunku apibrėžti. Kita vertus, tai tikrai yra labai svarbus laikotarpis Norvegijos istorijoje.