Penkios užsienio kalbų mokymosi klaidos, kurias darome visi

Penkios užsienio kalbų mokymosi klaidos, kurias darome visi

„Mokytis naują kalbą niekada nėra lengva, o jei dar įsisukai į klaidų pinkles, sau mokslų tikrai nepalengvinsi“, – teigia Anne Merritt.

Tikrų tikriausias mitas, kad protingesni žmonės geriau mokosi užsienio kalbų.

Žinoma, tai nekenkia, ypač, jei iš prigimties į mokslus linkę asmenys yra pasiruošę visą mokymosi strategijos arsenalą. Dauguma kalbos mokymosi įgūdžių, iš tikrųjų, tėra tam tikras įprotis, kuris gali būti išugdytas per discipliną ir sąmoningumą.

Pateikiame penkias didžiausias klaidas, kurias daro visi, pradedantys mokytis naujos kalbos, ir kaip jas ištaisyti…

Per mažai klausomasi
Kai kurie lingvistai tiki, kad kalbos mokymasis prasideda nuo „tylos tarpsnio“. Lygiai taip pat kaip ir kūdikiai mokosi kalbos iš klausos atkartodami žodžius, taip ir tiems, norintiems išmokti naują kalbą, derėtų klausytis. Šis būdas gali padėti sustiprinti įsimintą žodyną, pastebėti žodžių, sakinių struktūras.

Klausymasis – tai daugiausiai mūsų kasdieniame gyvenime naudojamas bendravimo įgūdis, tačiau lavinti klausą gali būti labai sunku, išskyrus, jei gyveni kitoje šalyje ar dalyvauji interaktyviose kalbos mokymo paskaitose.

Smalsumo trūkumas
Mokantis naujos kalbos labai svarbus ir studento požiūris, kuris, dažniausiai, būna vienas iš pagrindinių progreso veiksnių.

1970-aisiais Kvebeke, Kanadoje lingvistai atliko tyrimus tarp anglofonų ir frankofonų, kai  tarp jų buvo kilusi didžiulė įtampa, nusakančius jų požiūrį į kalbos mokymąsi. Atlikti tyrimai parodė, kad anglofonai, nusiteikę priešiškai prieš prancūzų kilmės kanadiečius; neretais atvejais anglofonai prastai atlikdavo prancūzų kalbos užduotis net ir po daugybės metų privalomojo prancūzų kalbos kurso mokykloje.

Kita vertus, mokinys, kuris labiau domisi kitos šalies kultūra, bus sėkmingesnis mokydamasis tos šalies kalbos. Kultūriškai smalsesni mokiniai yra imlesni kalboms ir atviresni palaikant įvairius santykius su gimtakalbiais.

Nelankstus mąstymas
Lingvistai nustatė, kad studentai, sunkiai suprantantys dviprasmybes, taip pat yra sunkiai mokosi kalbos.

Kalbų mokymasis apima labai daug neapibrėžtumo: kiekvieną dieną mokiniai susiduria su nauju žodynu, o kiekviena gramatikos taisyklė turi tarminę išimtį arba nereguliarų veiksmažodį. Tik pasiekus gimtakalbio kalbos jausmą neapibrėžtumo jausmas išnyks.

Tas, kuris vos pamatęs naują žodį griebiasi žodyno, patiria daugiau spaudimo ir streso nei tas, kuris bando atspėti žodį iš konteksto. Galiausiai, studentai, patiriantys daugybę streso, nuolat nusiviliantys savo pastangomis, gali mesti savo kalbos studijas. Žinoma, sunku pažaboti mąstymą, tačiau trumpi pratimai gali padėti tai padaryti, pavyzdžiui, susiraskite kokią nors dainą ar tekstą kita kalba ir bandykite suprasti teksto esmę, net jeigu ir nežinote keletos žodžių.

Vieno metodo naudojimas
Kai kurie mokiniai geriausiai jaučiasi atlikdami klausymo-kartojimo pratimus kalbų laboratorijoje arba tinklalaidėje. Kai kuriems reikia gramatikos knygų, tam, kad suprastų kitos kalbos prasmę. Kiekvienas iš šių būdų yra geras, tačiau pasitikėti tiktai vienu iš jų būtų klaida.

Tie, kurie mokydamiesi naujos kalbos naudoja daugiau skirtingų metodų gali „pažvelgti“ į  kalbą iš skirtingų pusių. Jiems tai atneša daug daugiau naudos, nes įvairovė padeda neįstrigti mokymosi pusiaukelėje.

Rinkdamiesi kursus, jų metu studentai turėtų lavinti visus keturis kalbos įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymą ir kalbėjimą). Savarankiškoms studijoms reikėtų stengtis derinti skaitymo ir klausymosi užduočių knygas bei įvairias kalbų mokymosi programėles.

Baimė
Nesvarbu kaip puikiai rašote užsienio kalba, derinate veiksmažodžius ar išlaikote žodyno testą. Mokytis, tobulėti ir iš tikrųjų vartoti  kalbą reikia mokėti ja kalbėti.

Tai etapas, kai besimokydami kalbos studentai dėl drovumo ar nesaugumo jausmo užtyla – ši būsena trukdo jiems sunkiai dirbti. Rytų kultūrose, kur reputacijos išsaugojimas yra visuomeninė vertybė, EFL mokytojai dažnai skundžiasi, kad studentai, nepaisant daugybės metų praleistų mokantis anglų kalbos, ateityje tiesiog nekalba ja nekalbės, nes jie pernelyg bijo suklysti ar netaisyklingai ištarti žodžius, kurie vėliau gali juos sugėdinti.

Raktas, atrakinsiantis naujos kalbos duris – tai klaidos, nes būtent jos padeda kalbos vartotojui pamatyti kalbos ribas ir jas taisyti, kol šios dar nespėjo įsisenėti. Kuo daugiau klystame, tuo greičiau tobulėjame.

Parengta pagal The Telegraph