SLAUGYTOJOS ANOS PATIRTIS ŠVEDIJOS LIGONINĖJE

Dirbu kardiochirurginiame skyriuje. Darbas yra komandinis: gydytojai, slaugytojai, padėjėjai, kineziterapeutai, skyriaus vadovai – visi dirba kaip viena stipri komanda. Į tą komandą mielai priėmė ir mus su kita slaugytoja iš Lietuvos. Dirbti malonu, nes viską parodė, apmokė.

Darbo priemonės čia nuostabios: naudojamos vienkartinės pirštinės, prijuostės, sudarytos visos sąlygos tam, kad dirbtumėm saugiai ir ramiai. Smagu tai, jog mūsų darbo apranga kasdien švari, išlyginta, tad neturime tuo rūpintis namuose.

Visas dėmesys yra skiriamas pacientui, kad tik jis greičiau pasveiktų: maistas, švari patalynė, užsiėmimai su kineziterapeutais, daug bendravimo su personalu. Tad pacientai nesijaučia užmiršti ar nereikalingi, kaip kartais būna pas mus, kai vienai slaugytojai priskiriama nuo dvidešimties iki dvidešimt penkių pacientų. Dirbame naktimis – 22 pacientus prižiūrime dvi arba trys slaugytojos ir viena padėjėja. Kiekvienas čia labai stengiasi ir padaro darbus, kad kitos pamainos slaugytojai turėtų mažiau rūpesčių. Visi dirba ramiai, viską suspėja ir kiekvienas turi savo darbo planą, apie kurį kalbama per susirinkimus.

Slaugytoja Švedijoje yra motyvuota, aukštos kvalifikacijos  ir labai vertinama. Lietuvos slaugytojos, prieš atvykdamos čia, turi nusiteikti dirbti kitaip, dirbti “švediškai” – su šypsena, su pagarba, su gera nuotaika ir didele motyvacija. Jos turi dirbti taip, kaip dirba jie, o ne lyginti, kaip dirbame mes. Man vis norisi tobulinti išmoktą švedų kalbą, kad per kavos pertraukėles (darbovietė vaišina kava, arbata, saldainiais, sumuštiniais – valgyk, kiek nori) galėčiau daugiau pabendrauti. Kiekvieną dieną net po keletą kartų darbe aplinkiniai klausia, ar man viskas gerai, ar nereikia pagalbos, tad jaučiuosi saugiai:  žinau, kad tikrai padės, tik reikia nesigėdyti klausti, nes tai nėra jų tušti žodžiai, o nuoširdus noras padėti. Kai eini į darbą su gera nuotaika, tai ir pats gyvenimas pasikeičia ir tau šypsosi.

Slaugytoja Ana