BRIGITA APIE SLAUGYTOJOS DARBĄ NORVEGIJOJE

Kaip viskas prasidėjo? Esu iš tų žmonių , kurie niekada nepasikliauja tuo, ką sako kiti. Turiu savo galvą, esu bešališka ir tai man labai praverčia gyvenime. Bet požiūris į slaugytojus mūsų šalyje pastūmėjo išbandyti visada manyje slypėjusį potencialą ir patenkinti smalsumą, kuris visada sužibėdavo, kai sutikdavau koleges, grįžusias atostogų iš Norvegijos.

2017 metų pavasarį aš jau sėdėjau SLS kalbų mokyklos auditorijoje ir su įdomumu varčiau savo rankose pirmąjį gyvenime norvegų kalbos vadovėlį. Atrodė, kad viskas vyksta ne su manimi – didelis tempas, darbas, namai, vaikai, įsipareigojimai.. ir kasdieniai 5 valandų intensyvūs norvegų kalbos kursai. Atrodė, kad 24 valandų paroje per mažai, nes, kai mokaisi dėl savęs – nė minties nekyla praleisti paskaitą ar ko nors neišmokti. Tada pagalvodavau: „kas nešė mane į tą galerą“? Kita vertus, niekas nesakė, kad bus lengva.

Taip priartėjome prie pirmojo norvegų kalbos egzamino: klausom audio – suprantam, skaitom – suprantam, reikia išversti? -prašom! Tas jausmas – didžiausias atpildas už taip baikščiai įveiktus sunkumus. Vėliau sekė A2, B1 lygio egzaminai, dar akimirka ir jau kalbėjome apie pirmuosius projektus. Už nugaros – abejonės, veiduose – šypsenos ir trūksta žodžių, kad padėkoti visiems, kas mus lydėjo tame kelyje! Visi darbuotojai, su kuriais bendravome Lietuvoje – Aistė, Viktorija, Jūratė, Juliana, Ole, Agnė, Raimonda, Vaida, kolegos Norvegijoje – ačiū visiems ir kiekvienam atskirai: žaviuosi jūsų geranoriškumu ir kompetencija.

Pirmosios 2 savaitės buvo įtemptos. Reikėjo „persiprogramuoti“, priprasti prie dialekto ir visur girdėti tik norvegų kalbą. Pasijuto labai ryškus skirtumas tarp Lietuvos ir Norvegijos – nėra jokio hierarchinio skirstymo darbo vietoje, tik begalinė pagarba žmogui, pacientui, kolegoms. Čia slaugytoja labai gerbiama ir vertinama, kartu dirba daug kompetentingų slaugytojų padėjėjų. Darbe kasdien pateikiamos privalomos ataskaitos: perduodant pamainas iki smulkmenų aprašoma praėjusios dienos rutina ir visi iškilę klausimai. O visko apogėjus – orus atlygis, kurį gavus, iškeli galvą ir supranti, ką reiškia būti slaugytoja Norvegijoje!

Dirbu namų slaugoje – lankau pacientus jų namuose. Važinėti pas pacientus man patinka, nuo vieno iki kito – nemaži atstumai, tad vairuodama stebiu apylinkes ir savotiškai atsipalaiduoju. Pacientai – pozityvūs, atviri, geranoriški, visiškai pasitikintys bei priklausomi nuo slaugytojų kompetencijos ir veiksmų, slaugytojai jiems skiria daug dėmesio, bendrauja. Gerumas, jautrumas, švelnumas ir rūpestis – vidinės stiprybės, labai reikalingos mūsų darbe. Kai matai, kad kitame pasaulio kampelyje žmonės trokšta to paties – pradedi suprasti, kad visi mes vienodi, nors ir kalbame skirtingomis kalbomis.

Su dėkingumu priimu visus naujus žmones ir gyvenimo iššūkius, atsirandančius mano gyvenimo kelyje. Visada stengiuosi pastebėti žmonėse tik teigiamas savybes. Myliu gyvenimą, žmones ir didžiuojuosi būdama Brigita – slaugytoja iš Lietuvos!

Noriu dar kartą padėkoti kuratoriams, ypatingai – Aistei Matutytei, kuri nuo pirmojo susitikimo iki pat išvažiavimo buvo šalia mūsų, pateikdavo išsamią informaciją, motyvuodavo. Šitas saulės žmogutis visada turėjo palaikymo žodžių tada, kai to labiausiai reikėjo. O patikėkit.. tų akimirkų buvo ne viena!

Linkėjimai iš Norvegijos,
Brigita