INESOS ISTORIJA, NORVEGIJA

Į svetimą šalį išvykti iš karto po kolegijos baigimo buvo tikras iššūkis mano gyvenime. Labai gąsdino norvegų kalba, kuri buvo visai nepažįstama ir atrodė, kad niekada gyvenime nebus “įkandama”.

Nepaisant to, apsispręsti nebuvo sunku, nes geri atsiliepimai apie įmonę ir pateisinti pažįstamų slaugytojų lūkesčiai mane tik pastūmėjo greičiau pradėti mokytis norvegų kalbą. Intensyvūs kursai truko ilgiau negu tris mėnesius, mokydamiesi laikėmės griežto grafiko – kasdien lankėme pamokas kalbų mokykloje, pamokos grupėje trukdavo šešias valandas. Savarankiškai studijuodavome ir namuose. Tempas buvo tikrai intensyvus, per visą mokymų laiką išlaikėme tris egzaminus: A1, A2 ir B1 lygiui pasiekti. Pamokų niekada nepraleisdavome ir į kalbos mokymąsi žiūrėjome labai atsakingai – tad žingsnis po žingsnio svetima kalba tapo vis labiau suprantama, o tikrasis suvokimas atėjo pradėjus dirbti ir naudoti ją kasdieniame darbe Norvegijoje.

Įsimintiniausia – pats išvažiavimas ir darbas. Viskas vyko taip, kaip ir buvo suplanuota bei suderinta su koordinatoriais dar būnant Lietuvoje – atvykimas, apgyvendinimas, darbo pradžia. Gyvenimo sąlygos buvo puikios: su kitomis Norvegijoje dirbančiomis kolegėmis gyvenome dideliame name, kiekviena turėjome atskirą kambarį, vieną didelę virtuvę ir terasą su gražiu vaizdu į kalnus. Dirbau slaugos į namus projekte, kur lankydavau pacientus jų namuose.  Lietuvos slaugytojams tai dar nelabai įprastas darbas, tačiau kolegės ir vadovai padėjo greitai jį įsisavinti. Greitai įgijau pasitikėjimo savimi ir jau po dviejų savaičių darbavausi savarankiškai. Kiekvieną rytą atvykdavau į ofisą, kur gaudavau nurodymus, pasiimdavau dienos grafiką, pacientų namų raktus, įkrautą mobilų telefoną, automobilį ir išvažiuodavau lankyti pacientų. Per dieną padarydavau nuo 7 iki 12 vizitų: pas vienus pacientus reikėdavo apsilankyti vieną kartą per dieną, pas kitus – 2, 3 ar net 4 kartus. Patiko ir patogus darbo grafikas: 4 savaitės darbo Norvegijoje ir 2 savaitės poilsio Lietuvoje nenutolino manęs nuo artimų žmonių.

Esu labai dėkinga už galimybę dirbti kitoje šalyje, už gautus profesionalius apmokymus ir neįkainojamą profesinę patirtį.

Inesa