LAURA APIE SLAUGYTOJOS DARBĄ NORVEGIJOJE

Vykti į Norvegiją niekada nebuvo mano svajonė, visada maniau, kad baigusi mokslus dirbsiu Lietuvoje, neturėjau net minties apie darbą Skandinavijoje. Tačiau pradėjusi dirbti slaugytoja Lietuvoje supratau, kad noriu kažko daugiau, noriu daugiau iššūkių. Susisiekiau su SLS dėl norvegų kalbos kursų ir darbo galimybių Skandinavijoje. Po pokalbio iš karto apsisprendžiau ir nutariau prisijungti prie norvegų kalbos kursų grupės slaugytojams.

Pradžioje kalbos kursus derinau su darbu. Buvo sunku suspėti visur, nes mokslai reikalavo labai daug laiko, bet negalėjau sau leisti nedirbti. Iš darbo išėjau likus 2 mėnesiams iki kursų pabaigos. Nusprendžiau, kad prioritetas – norvegų kalba ir reikia atiduoti visą save norint pasiekti geriausių rezultatų.

Kalbos kursai buvo labai intensyvūs, laisvi buvo tik savaitgaliai. Paskaitos vykdavo nuo 09:00 iki 14:00, namo grįždavau pavargusi, o dar ir namų darbai laukdavo. Tačiau norvegų kalbos dėstytoja buvo nuostabi, sudėtingus dalykus išaiškindavo paprastai, jie tapdavo suprantami. Auditorijoje vyravo labai šilta atmosfera, niekada nebuvo baimės klausti. Per visą mokymosi etapą patyriau tikrai įvairių emocijų, kilo įvairių minčių, kartais net – viską mesti. Pamenu, klausiau savęs – kodėl iš viso tai pradėjau, ar man to reikia? Tačiau noras pasiekti užsibrėžto tikslo buvo stipresnis, tad su savo mintimis susitvarkiau, sunkesniu metu nepalūžau ir tuo labai džiaugiuosi. Žiūrint atgal – 5 mėnesiai mokslų pralėkė greitai, o sunkumus, su kuriais susidūriau, dabar sunku atsiminti, nes liko lik geriausi prisiminimai ir didelis bagažas žinių, kurias gavau!

Kursus baigėme balandžio mėnesį, išlaikius paskutinį egzaminą pasaulyje buvo paskelbtas karantinas, uždaromos sienos. Galvoje sukosi daug minčių. Kankino nežinia, kiek laiko reikės būti Lietuvoje ir laukti. Nerimavau, kad nukris įgytų kalbos žinių lygis, kaip reikės kirsti sieną, kaip atrodys karantinas, atvykus į Norvegiją? Tačiau netrukus, nepraėjus nei porai savaičių, iš SLS operacijų vadovės gavome gerą žinią. Buvo greitai paruošti reikalingi dokumentai ir suorganizuotas būdas keliauti. Nerimo buvo daug, galvoje sukosi mintys, ar tikrai pavyks kirsti sieną. Mūsų džiaugsmui, kirsti sienas pavyko, nes įmonės šiai ekstremaliai situacijai suruošti dokumentai buvo patvirtinti, o laukiant oro uoste gavome skambutį, kad darbo slaugos namuose projektas taip pat patvirtintas ir po kelionės išbuvusios privalomajam karantine pradėsime dirbti!

Karantiną praleidome Ålesunde, o darbo vieta – kitame Norvegijos gale, prie Bergeno. Šiuo metu esu apsistojusi labai gražiame kurortiniame miestelyje Rosendalyje. Dirbu gana dideliuose slaugos namuose ir esu labai patenkinta. Atvykusi į darbą buvau šiltai sutikta slaugos namų lederės. Pradėjus dirbti turėjau 3 dienas apmokymų, pradžioje buvo sunku buvo suprasti kalbą, nes vietinis dialektas skyrėsi nuo išmoktos kalbos, o ir kalba norvegai labai greitai. Džiaugiausi, kad įgavau daug praktinių slaugytojos darbo žinių dar dirbdama Lietuvoje, tad nors ir ne viską pradžioje suprasdavau norvegiškai, tačiau turėjau bendrą supratimą, ką darbe turiu daryti. Lyginant su darbu Lietuvos ligoninėse, darbo krūvis čia tikrai mažesnis, darbo valandos nėra ilgos, tad darbe nepervargstu. Su kolegomis sutariu gerai, didžioji dalis darbuotojų supranta, kad Norvegijoje esu pirmą kartą ir dar negaliu laisvai kalbėti ir, kartais, pilnai jų suprasti. Tad dauguma stengiasi kalbėti pagrindiniu dialektu, visada paaiškina paprastesniais žodžiais, o jei ir tada sunku, nuveda ir parodo. Kur kas sudėtingiau kol kas bendrauti su pacientais: didžioji dalis kalba labai neaiškiai, todėl sunku juos suprasti. Taip pat reikia rasti būdą, kaip „prieiti“ prie kiekvieno paciento ir su juo rasti ryšį, išsiaiškinti, ką mėgsta. Dirbu dar neilgai, tačiau susidraugavus su pacientais dirbti darosi vis lengviau.

Dirbant Norvegijoje, man labiausiai patinka požiūris į darbuotoją kaip į specialistą. Personalas stengiasi, kad darbe patirtum kuo mažiau streso ir jaustumeisi įvertintas. Visi žmonės malonūs, geranoriški, šypsosi. Taip pat labai įkvepia gamta, ji Norvegijoje nuostabi! Kadangi darbo krūviai nėra dideli ir darbo valandos nėra ilgos, laisvu laiku galima pasivaikščioti po kalnus ir patyrinėti gamtą. Jaučiuosi pusiau atostogose! 🙂

Kalbant apie gyvenimo sąlygas – gyvename praktiškai miestelio centre dideliame name. Parduotuvės yra šalia, o ir iki darbo galima nueiti pėsčiomis. Visos turime savo atskirą kambarį, kur galime ilsėtis po darbo ir būti vienos.

Slaugytojams, galvojantiems apie darbą Skandinavijoje, tačiau nesiryžtantiems žengti šio žingsnio, siūlyčiau išdrįsti! Siekiant kiekvieno tikslo susiduriama su sunkumais, bet tai, kas vertinga, neateina lengviausiu keliu, tad nepabandžius nesužinosi – gal tai bus vienas geriausių sprendimų tavo gyvenime.

Linkėjimai iš Norvegijos,
Laura Šudeikytė